4 am

ketvirta valanda popiet, jausmas lyg sekmadienį, aš pati kaip sekmadienis – lėta, pati sau nelabai pageidaujama, dviprasmiška vėjy slenku namo su naujų kvepalų dėže. kai savaitgalį mamai skundžiausi, kad liūdna, nes ai, nu žinai, ji sakė eik nusipirk ką nors, bus linksmiau, sakiau jei kiekvieną kartą, kai man liūdna, pirkčiau daiktus, nedelsiant bankrutuočiau. per keletą dienų su savim susitaikius kvepalus nusipirkau jau būdama geros nuotaikos ir visai ne iš liūdesio. bet na ką gi. grįžus renku šlapias ištinusias nuorūkas, balkone likusias po nakties. kokie romantiški nakčių likučiai yra tokios smulkmenos – numestos nuorūkos, prie kriauklės palikots neišplautos stiklinės, namuose likęs kito žmogaus kvapo, kuris ir slegia, ir panardina į užsupančias svajones, kurių, žinai, derėtų vengti. sėdžiu ant sofos klausydama naujo bon iver albumo, sakau sau, reikia susitvarkyti namus, reikia išsiplauti grindis, nes šitą dėmę ant grindų prie savo kojų matau jau kokį mėnesį ir sėkmingai ignoruoju, dar reikėtų išsisiurbti, nes grindys apmėtytos tabaku ir visokio, kokio tik būta šiuose namuose, maisto trupiniais. gyvenu viena jau du mėnesius ir niekaip neperprantu savo tvarkymosi nuotaikų – vieną dieną kaip bomžė, kitą – kaip neurotiška moteris, gyvenimo purvus pati nuo savęs slepianti grindų ir indų purvo valyme. panašiai ir gyvenime iš tikrųjų. vis dar sėdžiu, nei plaunu, ir siurbiu, bijau sutrikdyti nuo L namuose likusią aurą.

vakarykštis išėjimas tik į knygos pristatymą baigėsi tuo, kad nesusiturėjau savo vietoje ir pakviečiau L trumpam susitikti po to. trumpam susitikti baigėsi tuo, kad namai dabar kvepia lyg čia gyventų vyras. kažkada pirkau vienas kvepiančias žvakes tik dėl to, kad jų kvapas buvo panašus į vyro. supranti, senmergės fintai ar kaip čia galvot. nežinau, man kvapas yra didžiausias žudikas iš visų pojūčių, aš galiu penkerius metus atsiminti, kaip kas nors mane lietė, galiu kuo aiškiausiai atgaminti bučinių jausmą, bet niekas taip nenužudo, kaip ant rankų, kaklo, pagalvės ar tiesiog širdy metų metams likęs žmogaus kvapas, kurį gaila nuplauti, gaila priprasti ir nebejausti, norisi susirinkti ir įsidėti į stalčių. kartą Vilniuj sekiau iš paskos vyrui, kurio kvepalai buvo kaip D. ir kaip beviltiška yra, kai iš žmogaus, kurį tuo metu labiausiai pasauly norėtum apsikabinti, lieka tik kvapas. ir tai tik ant nepažįstamų vyrų kaklų Gedimino prospekte.

sakai praeitą kartą aš tiek daug pasakojau apie savo santykius, papasakok ir tu ką nors, ir man taip sunku, aš muistausi, kraipau galvą, skiemenuoju pavienius žodžius, aš nežinau, ką tau sakyti, ką tu nori išgirsti, kaip tavęs neišgąsdinti, aš per daug šlamšto turiu savyje prisinešus ir neišnešu, per daug šlamšto ir tuo pačiu per daug nerealizuotos nuostabios meilės, kurios niekas neima, kurios niekam nereikia, nes man per daug rūpi, jau sakiau, kad man visada per daug rūpi, o aš nerūpiu, taip ir nesuprantu, ar tu supranti, tikriausiai ne, nes man atrodo, kad tu turi nuostabius draugus, todėl turėtum jaustis saugiai, o ką man sakyti apie save, pradedu sakyti prieš metus…, bet minties netęsiu, nes ką man čia sakyti? kad prieš metus įsišikau žmogų, vėliau nužudžiusį mano nemirtingą ir naivų tikėjimą tikra meile?, ne, šito nereikia, supranti, aš neturiu ko papasakoti, ten viskas skauda, aš pusmetį kaip baikštų katiną jaukinausi ir kalbinausi  vieną žmogų, bet šiandien jau praėję šešios, o gal net septynios savaitės, kai mes netarę vienas kitam nė žodžio, jis man taip rūpėjo, aš norėjau jam padėt, klausydavau jo kalbančio apie nerimą, savižudybes, gyvenimo beprasmybę ir depresiją, kai jo draugai apie tai nieko net nežinojo, bet kadangi esu kvailutė, be to, man taip patiko jo plaukai ir kaip jis rengiasi ir kad moka rašyti, prireikė labai labai daug įrodymų, jog visai jam nerūpiu, kad pagaliau tai supratus aš vis dar retkarčiais nusipurtau prisiminus visas savo tragikomiškas pastangas ir naivumą, supranti, nes man visada rūpi, o aš ne, ir tau aš nerūpėsiu, gal tau dabar truputį atrodo, kad rūpiu, bet vėliau neberūpėsiu, ir kai ketvirtą ryto išjungus šviesas sakai norėčiau tave pabučiuot, bet nieko nematau, mano galvoje jau nebešauna fejerverkai, jau nebenušvinta saulė, kaip būdavo anksčiau, aš jaučiuosi sena ir nusivarius, nes suvokiu, kad tu būsi eilinis bernas, kuriam gal bus malonu mane bučiuoti ir aš taip pat patenkinta vedžiosiu pirštais tavo žandikaulio linija, bet po keleto valandų sunkaus miego šalia manęs tu išeisi ir sėkmingai grįši atgal į savo gyvenimą, o aš liksiu čia, su visais kvapais ir pernakt numėtytom nuorūkom, mintyse gal vis dar laikydama tavo ranką ir kartkartėm ją spusteldama, bet aš jau nebepuoselėsiu destrukciškų vilčių, kad tapsiu tavo vienintele, nes dar niekam tokia netapau ir vis labiau su tuo susitaikau, kaip susitaikau ir su savimi vis labiau, todėl dabar paryčiais guliu apsikabinus vaikiną, kuris pastarąsias savaites man labai patinka, su kuriuo man linksma ir gera ir kurį taip norėjau apkabinti aną ketvirtadienį, kai apie ketvirtą ryto rūkėm prie marso ir buvo net truputį sunku atsisveikint ir eit savais keliais, guliu su juo, bučiuoju jį ir kartais užplūsta toks nesuprantamas mažas susierzinimas, besikeičiantis su nedidele apatija, jis klausia ar nori eit toliau, sakau ne, ačiū, ir vėl negaliu įvardinti jokios priežasties, tik nu tiesiog ne, ir kaip man vėl tai paaiškint? kartais tikrai jaučiuos aseksuali, kartais jaučiuosi lyg tikrai reikėtų pradėti identifikuoti šita sąvoka, nes vienintelis vyras, su kuriuo būčiau norėjus vaikų, buvo T – tas pats, kur mano meilę pražudė, argi ne juokinga, argi ne graudu, bet ir vėl nežinau, kaip tau tai papasakoti, todėl net nelabai ir kalbu.

vis dar sėdžiu nei išsisiurbus, nei išsiplovus, man sekmadienis, man sekmadienis, tiek daug minčių ir teorijų galvoj, bet jos net neerzina, aš nesigilinu, man nesvarbu, tegu jos būna.

let it flow, let it

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: